Netvarkos blokai

Jau prieš kurį laiką į mano rankas pateko Tracy McCubbin knyga „Making space, clutter free”. Ji iškart mane patraukė savo giliu požiūriu į tvarkymąsi. Tracy rašo, kad pasaulį yra ištikusi netvarkos (ang. clutter) epidemija.

Tracy yra profesionali namų tvarkytoja (ang. decluttering specialist) ir remdamasi savo patirtimi sako – už kiekvienos netvarkos slypi priežastis. Jeigu mes neišsprendžiame netvarkos priežasties, jeigu neįvardiname jos, tuomet netvarka vis grįžta.

Kodėl kaupiu šioje vietoje daiktus? Kodėl nekyla ranka susitvarkyti vienos ar kitos krūvos?

Tracy įvardina septynis netvarkos blokus, su kuriais kasdien susiduria savo darbe. Juos atpažinę ir įvardinę, jos klientai patiria teigiamų pokyčių savo gyvenime. Pokyčių, kurie dažnai perlipa buitines namų – daiktų problemas.

Skaitykite apie juos paspaudę žemiaus esantį mygtuką.

Tvarkausi tai ką matau, kai matau

Aplink gali tvyroti betvarkė ir nešvara, bet aš jos nematau. Tiesiog ignoruoju ir apsimetu, kad ji neegzistuoja. Bet kai pamatau, kai nusitebiu ja, jau esu pasiruošusi susitvarkyti. Galiu daryti tik tada kai pamatau. Iš tikro pamatau. Kai pamatau kalkėtus paviršius – jau turiu resursų ir galiu juos nušveisti. Pamestą žaislą – pakelti. Rūbą – sulankstyti.

Bet jei nedarau to net ir tada kai pamatau kyla klausimas – kodėl? 

Ar tai silpnumas? Bejėgystė? Ar tai tingumas?Neviltis? Nenoras? Ar užsispyrimas? Kad ir kas tai bebūtų, tai yra netvarkos priežastis. Ir ji visų skirtinga. Kaip Tracy Mcclubbin pasakytų – reikia aptikti tą netvarkos šaknį ir rauti ją lauk. 

O kaip tvarkytis? Po žingsniuką. Išskaidant porcijomis, kurioms tuo metu turiu jėgų. Iki galo pabaigus tai kas užsibrėžta. Ir labai svarbu – pasimėgauti rezultatu. 

Tvarkytis reikia drąsos

Susikaupti generaliniai namų tvarkai yra baisu. Juk nusprendus tai padaryti, lyg sutinku susitikti su nežinomybe – o jeigu man skaudės prisiminti mirusius žmones, o jeigu sukaustys baimė pažvelgus į nebaigtą rašyti diplominį darbą, o jeigu pamatysiu tą nuotrauką, kurioje buvau toks laimingas, o štai koks nepatenkintas esu dabar…
 
Kol tie daiktai tūno ir laukia, kol jais pasirūpinsiu – jie yra labai baisūs. Jie kėsinasi į mano savaitgalius ir atostogas, vakarus, vasaras. Gal kai turėsiu laiko – žadu jiems. Gal po atostogų, kai būsiu pailsėjęs – dievagojuosi.
Bet dar ne dabar. Dar labai baisu, ir liūdna, ir per daug, ir nenoriu.
 
Man pačiai reikėjo daug drąsos pasižiūrėti į savo praeitį, klaidas, išsiskyrimus. Ir dabar esu nuo to truputį laisvesnė. Aš žinau, kad manęs iš ne tyčių neužklups tamsoje snaudęs praeities drakonas, nes aš jau esu jį mačiusi, aš žinau apie jo buvimą, žinau, kad man reikia juo pasirūpinti.
 
 

Netvarka yra problema

Netvarka yra problema. Tai nėra pasirinkimas – būsiu netvarkingas. Tai simptomas mūsų emocinės sveikatos, prioritizavimo. Tai nėra kažkas ką mes pasirenkame sąmoningai.

Netvarka yra simptomas mūsų emocinės ir fizinės nesveikatos. Daiktų perteklius ir negebėjimas su jais apseiti yra šiuolaikinės visuomenės opa. Ir tą opą mums skauda kasdien vis daugiau.

Dar niekuomet per žmonijos istoriją nebuvome apsupti tokio kiekio daiktų. Dar niekuomet nebuvome tokie bejėgiai pertekliaus akivaizdoje. Buvo laikas, kai žmogus žūt būt siekė po savęs ką nors palikti. O dabar atėjo laikas siekiui – pasistengti po savęs palikti kiek įmanoma mažiau.